Žarnyno mikroflora ir autoimuninės ligos. Ar egzistuoja ryšys?

Disbakteriozė (disbiozė) yra žarnyno mikrobiotos disbalansas, kai gerųjų žarnyno bakterijų yra per mažai, o blogųjų baterijų (ar kitų parazitų) kiekis žarnyne palaipsniui didėja ir galiausiai įsivyrauja. Per pastaruosius 10 m. dramatiškai padaugėjo disbakteriozės simptomais besiskundžiančių pacientų. Simptomai dažnai yra neaiškūs ir lieka nepastebėti, nediagnozuoti, arba dar blogiau – atmesti medikų. Tai turi keistis! Pateiksime 5 atsakymus į dažniausiai gydytojams užduodamus klausimus.

AUTOIMUNINĖS REAKCIJOS – KARAS SU SAVIMI
Kai žmogaus kūnas yra sveikas, jis turi galingą armiją, kuri saugo organizmą nuo mikrobų, parazitų ir virusų. Ši armija – žmogaus imuninė sistema. Ji saugo žarnyną ir kraujotaką nuo visko, ką palaiko svetimu. Tai – sudėtingas tinklas, sudarytas iš specializuotų ląstelių ir organų. Jo dėka organizmo ląstelės atskiriamos nuo svetimų.
Pagrindinis imuninės sistemos ginklas – antikūnių, kurie kovoja su mikrobais ir kitais svetimkūniais – gamyba. Tačiau ši armija kartais gali apsirikti ir palaikyti žmogaus ląsteles svetimomis.
Tai vadinama autoimunitetu, kuomet imuninė sistema nesugeba atpažinti savų ląstelių ir kuria antikūnius prieš savus audinius. Tokie antikūniai vadinami autoantikūniais. Tai – kaip karas su savimi, kai imuninė sistema būna vienoje barikadų pusėje, o kitoje – sveikos organizmo ląstelės. Autoimunitetas turi tendenciją progresuoti lėtinių uždegimų plitimo/gilėjimo, audinių destrukcijos, skausmo stiprėjimo ir funkcijų praradimo link. Nemažai žmonių turi autoimunitetą, maždaug šimtui milijonų planetos gyventojų jis progresuoja į autoimunines ligas, kurios sukelia rimtus audinių destrukcijos procesus.

KAIP ŽINOTI, AR TAI DISBAKTERIOZĖ?
Sergant disbakterioze:

• nemalonūs pojūčiai pilvo srityje, aštrus skausmas, raižantis žarnyną;
• dujų kaupimasis žarnyne, pilvo pūtimas, sunkumo jausmas;
• viduriavimas;
• vidurių užkietėjimas;
• nemalonus skonis burnoje;
• bloga nuotaika, nerimas ar depresija;
• nuovargis, energijos trūkumas;
• nelygūs, deformuoti nagai;
• plaukų slinkimas;
• virškinimo pakitimai, spazmai;
• jautrumas maistui;
• dirgliosios žarnos sindromas (DŽS);
• prieš tai buvę skrandžio sutrikimai, gastroenteritas ar apsinuodijimas maistu;
• prieš tai vartoti ilgesnio poveikio antibiotikai, kurie buvo skirti aknei, sinusitui gydyti ir t. t.;
• angliavandenių netoleravimas, ypač prieš tai suvalgius skaidulinio maisto ar pupelių;
• antacidinių vaistų vartojimas gydant refliuksą;
• autoimunitetas ar autoimuninės būklės, tokios kaip Hašimoto tiroiditas ar žvynelinė.

Jei jums būdingi 5 ar daugiau iš išvardintų simptomų, gali būti, kad sergate disbakterioze. Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir pasidomėti, kas yra disbakteriozė, kodėl tai svarbu ir kas tai sukelia. Jei jums būdinga mažiau simptomų, nemaža galimybė, kad turite normalią žarnyno mikroflorą arba tik mažą disbakteriozę.

KĄ DARO NAUDINGOJI ŽARNYNO MIKROFLORA?
Žarnyno flora, kitaip dar vadinama mikrobiota, ir jų DNR (mikrobiomas) yra stabilūs, jei žmogus sveikas. Nesubalansuota mikrobiota pažeidžia žarnyno barjerą, gali išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Tokia mikrobiota neapsaugo organizmo nuo patogenų (ligos sukėlėjų), leidžia jiems patekti į kraują ir vėliau būti išnešiotiems po visą organizmą – taip sukeliant lėtinių uždegimų, vėliau ir autoimuninių ligų. Mikrobiotos pokytis gali lemti nuolatinį disbalansą, žinomą kaip disbakteriozė. Tačiau nėra daug žmonių, turinčių normalią mikrobiotą, todėl tai kelia didžiulį nerimą.
Žmogaus žarnyno mikrobiota įgyjama tik gimus, kai kūdikis keliauja per makšties kanalą (arba ne). Vėliau svarbesni veiksniai mikrobiotos struktūrai ir įvairovei tampa dieta ir gyvenimo būdas. Mikrobiotą sudaro virš 1000 įvairių mikroorganizmų rūšių. Šių mikrobų ląstelių yra 10 kartų daugiau nei žmogaus ląstelių ir jos atlieka svarbias funkcijas:

• sintetina vitaminą K ir kitas svarbias maistines medžiagas;
• žarnos tampa sandaresnės;
• virškina celiuliozę;
• skatina angiogenezę;
• palaiko žarninių nervų funkciją;
• padeda išsaugoti sveiką imuninę sistemą ir atskirti savas ląsteles nuo svetimų;
• užkerta kelią inkstų akmenims susidaryti.

KAS SUKELIA DISBAKTERIOZĘ? ARBA KODĖL ŽALINGOSIOS BAKTERIJOS UŽVALDĖ ORGANIZMĄ?
Disbakteriozę gali sukelti antibiotikų vartojimas, įvairūs negalavimai, ligos, stresas, prasta mityba (cukrus, perdirbti maisto produktai ar vartojamas maistas, kurio organizmas netoleruoja) ir kitos gyvenimo būdo problemos.

KAS YRA NEGERAI, JEI TURIME DISBAKTERIOZĘ?
Disbakteriozė sukelia daugybę žalingų veiksnių, kyla nemažai minėtų neaiškių simptomų. Ypač svarbios atsiradusios problemos:

• krūties vėžys;
• gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžys;
• dirgliosios žarnos sindromas;
• uždegiminė žarnų liga;
• autoimunitetas;
• metabolinės ligos, tokios kaip nutukimas, diabetas ir nėštumo diabetas;
• autizmas;
• neurologinės būklės, tokios kaip Parkinsono liga;
• ir daug kitų negalavimų ir ligų, kurių ryšis su disbakterioze jau išaiškintas (tokių kaip lėtinis venų nepakankamumas).
   

AR DISBAKTERIOZĖ SUSIJUSI SU HORMONAIS?
Taip, disbakteriozė gali sukelti hormonų disbalansą. Štai keletas problemų pavyzdžių, susijusių su disbakterioze:

• sukelia uždegimą, kuris slopina hormonų gamybos kontrolės sistemą. Ji vadinama pagumburio, hipofizės, antinksčių, skydliaukės, lytinių liaukų ašimi;
• keičia mikrobiomą, susijusią su estrogeno metabolizmu;
• skatina beta gliukuronidazės aktyvumą organizme. Ji keičia svarbios estrogeno inaktyvacijos sistemos kryptį kepenyse – estrogeno patenka į kraujotaką ir pakyla jo lygis. Galiausiai didelis estrogeno lygis kraujyje lemia diabetą, nutukimą, krūties ar prostatos vėžį.
   

KAIP IŠGYDYTI DISBAKTERIOZĘ?
Sprendimas nėra greitas ir paprastas. Tikriausiai manote, kad dėl greito mikrobiomos pokyčio galima išgyti nuo disbiozės, tačiau biologija nėra tokia paprasta ar dosni. Disbakteriozę sunku diagnozuoti ir dar sunkiau išgydyti. Jūsų gydymo programa priklausys nuo žarnyno būklės ir jūsų pačių pasiryžimo sistemingai siekti pokyčių. Prisiminkite, kad svarbu valgyti maisto, turtingo probiotikų. Žarnyno funkcijas atkurti padės įvairios daržovės, rauginti kopūstai ir kimčiai.

Šaltiniai:
http://www.saragottfriedmd.com
http://eatlocalgrown.com