Apkūnesni nei anksčiau? 6 esminės priežastys

Pasaulis nestovi vietoje – keičiasi mados, kinta grožio standartai ir požiūris į sveikatą. Tai, kas atrodė priimtina vakar, šiandien kelia juoką, tačiau išsaugoti sveiką ir grakštų kūną aktualu visais laikais. Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir susiformavę nauji mitybos įpročiai šiandienos žmonėms šią užduotį gerokai sunkina. Kokie reikšmingiausi pastarųjų dešimtmečių pokyčiai ir kodėl net stengiantis svarstyklių rodmenys nedžiugina?

ŠIUOLAIKINIO GYVENIMO ĮPROČIAI TRUKDO LIEKNĖTI
Toronto (Kanada) Jorko universiteto duomenimis, į penktąją dešimtį įžengę asmenys, norėdami idealių kūno formų, turėtų valgyti mažiau ir sportuoti intensyviau, nei tai darydavo jų bendraamžiai 1971 m. Tokios išvados gautos išstudijavus beveik 40 000 amerikiečių mitybą 1971–2008 m.ir 15 000 JAV gyventojų sportavimo įpročius 1998–2006 m. Nustatyta, kad jei 1988 m. ir 2006 m. to paties amžiaus asmenys suvartodavo tiek pat kalorijų ir maisto medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų) bei skyrė vienodai laiko fizinei veiklai, tai 2006-ųjų žmonės vis tiek sverdavo apie 10 % daugiau nei 1988-ųjų gyventojai. Universiteto profesorė J. Kuk, inicijavusi tyrimą, teigia, kad išlaikyti dailias kūno formas XXI a. gerokai sunkiau nei anksčiau, ir pateikia realias galimas priežastis, kodėl šių dienų žmonėms tenka susidurti su šiuo sunkumu.

KELETAS PAPILDOMŲ KILOGRAMŲ VAISTŲ VARTOTOJAMS
Receptinių vaistų vartojimas – viena esminių priežasčių, kodėl auga kūno masė. Pvz., apie 25 % asmenų, vartojančių antidepresantus, be to, 44 % moterų ir 24 % vyrų, geriančių vaistus nuo migrenos, per metus gali priaugti 4–5 kg kūno masės. 2006 m. tyrimo duomenimis, net 60–80 % žmonių, ilgai vartojančių inhaliuojamuosius kortikosteroidus uždegimams ir alerginėms reakcijoms slopinti, taip pat priauga papildomos kūno masės. Visgi didėjantis svoris – ne vienintelė receptinių vaistų keliama grėsmė. Įvairūs medikamentai pažeidžia vidaus organus, pvz., inkstus ir kepenis, sukelia skrandžio sutrikimų, net didina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, ypač inkstų vėžiu. Be to, gali išsivystyti priklausomybė ir kamuoti įvairios alerginės reakcijos. Beje, nuo netinkamo vaistinių preparatų vartojimo kasmet miršta daugiau asmenų nei nuo narkotikų perdozavimo.

CHEMINIŲ TERŠALŲ ĮTAKA
Kenksmingų teršalų yra maiste ir kasdien naudojamuose produktuose. Jų ypač daug mėsoje, mat dideliuose mėsinių galvijų ūkiuose gyvuliams duodama egzogeninių steroidų, kad šie greičiau augtų. Teršalų gausu ir daugelyje buičiai skirtų gaminių – daugumos jų sudėtis panaši į hormoninių preparatų, veikiančių sveikatą ir išvaizdą. Pvz., bisfenolis A (BPA) siejamas su onkologinėmis ligomis, diabetu, širdies negalavimais ir nevaisingumu, ftalatai trikdo kepenų veiklą ir kenkia reprodukcinei sistemai, triklozanas naikina imuninę sistemą, pesticidai neigiamai veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą. Tyrimų duomenimis, teršalai tiesiogiai sietini su didesniu kūno masės indeksu (KMI) ir liemens apimtimi, mat trikdo hormonų veiklą ir medžiagų apykaitą.

PASIKEITUSI ŽARNYNO MIKROFLORA – DIDESNĖS APIMTYS
Nustatyta, kad bėgant metams pakito žmonių ir gyvūnų žarnyno mikroflora. Šie pakitimai lemia, kad net nedidinant suvartojamų kalorijų kiekio didėja antsvorio rizika. Svarbi priežastis – didesnis nei prieš du dešimtmečius mėsos vartojimas. Įtakos turi ir pakitusi gaminių sudėtis – daugumoje produktų gausu hormonų, antibiotikų ir steroidų. Be to, mikroflorą keičia ir kūno masės augimui įtakos turi gerokai didesnis saldiklių ir perdirbto rafinuoto maisto vartojimas. Dirbtiniai saldikliai stimuliuoja apetitą, didina angliavandenių troškimą ir skatina riebalų kaupimąsi. Taip pat pastebima, kad šiandienos žmonių mityboje daugiau rafinuotų maisto produktų, pvz., kepinių iš baltų miltų ir gaminių su baltuoju cukrumi. Galiausiai valgoma per daug, o užsiimti fizine veikla vengiama. Skelbiama, kad kasmet dėl fizinio aktyvumo stokos pasaulyje miršta per kelis milijonus gyventojų, o menkas judrumas šiuo metu pripažįstamas liga.

MAŽIAU VANDENS – DAUGIAU KILOGRAMŲ
Vos dvi stiklinės gryno vandens prieš kiekvieną valgį ir šiek tiek mažesnės maisto porcijos padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų ir teigiamus pokyčius išlaikyti net apie metus. Žurnale „Obesity“ publikuoti 12 savaičių trukmės eksperimento rezultatai. 84 suaugusieji, turintys antsvorio, buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji išgerdavo ne mažiau kaip 500 ml vandens likus 30 min. iki valgio, o antroji vandens negerdavo. Pastebėta, kad kuo daugiau skysčių būdavo vartojama, tuo rezultatai būdavo geresni – žmonės, gerdavę 500 ml ir daugiau, per 12 savaičių atsikratydavo apie 4,3 kg kūno masės. Teigiama, kad tokį poveikį lemia vandens savybė pripildyti skrandį ir suteikti sotumo jausmą. Be to, vanduo pagreitina metabolizmą net 3 %. Visgi šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame karaliauja gaivieji gazuoti gėrimai, siejam su nutukimo ir diabeto rizika bei vidaus organų pažeidimais, šis tyras gyvybės šaltinis praradęs populiarumą.

PILNĖJANTIS KŪNAS – REKLAMOS PADARINYS
Įtemptas gyvenimo ritmas, aplaidus požiūris į sveikatos problemas ir puikiai savo darbą išmanantys rinkodaros strategai – dar viena grupė priežasčių, kodėl XXI a. žmones vargina nutukimas. Kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje galima pastebėti, kad būtiniausi produktai išdėlioti skirtinguose skyriuose, o vienas dažniausiai perkamų produktų (jo savo šaldytuvuose turi daugiau nei 99 % amerikiečių) pienas visada aptinkamas pačiame parduotuvės gale. Taip daroma tam, kad atėję apsipirkti žmonės pamatytų kuo daugiau maisto prekių ir galimai jų įsigytų. Jei į parduotuvę užsukama kartu su mažais vaikais, tokia tikimybė išauga kelis kartus, mat šokoladiniai batonėliai, saldainiai, gaivieji gėrimai ir kiti viliojantys gardumynai būna sudėti mažiesiems lengviausiai prieinamose vietose. Panašu, kad šis rinkodaros sprendimas veiksmingas – nustatyta, jog kas trečias JAV vaikas yra apkūnus ar nutukęs. Vadovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2013 m. vaikų stebėsenos rezultatais nustatyta, kad per 83 m. laikotarpį 7–10 m. mergaičių ir berniukų kūno masės vidurkis padidėjo 4,2–8,5 kg. Kaip vieni svarbiausių nutukimą skatinančių veiksnių išskirti vaikų sąmonę itin veikianti maisto produktų reklama ir dažnesnis naudojimasis greitojo maisto restoranų paslaugomis. Beje, greitasis maistas ne tik kenkia fizinei išvaizdai, t. y. didina kūno masę, bet ir siejamas su rimtais sveikatos sutrikimais, pvz., kepenų pažeidimais.

Vienas reikšmingiausių patarimų – neatsisakyti fizinės veiklos, daugiau judėti, mankštintis sporto salėje ar namuose.

PIRMOJI PAGALBA
Ar galima sau padėti ir džiaugtis dailiomis kūno formomis bei turėti daugiau energijos mėgstamai veiklai? Toronto Jorko universiteto duomenimis, tikrai taip. Pirmiausia, siūloma vengti maisto produktų, kuriuose yra kenksmingų cheminių junginių, pvz., hormonų ar pesticidų. Be to, vertėtų atsisakyti greitojo maisto restoranų gaminių ar paruoštų ir užšaldytų ilgai galiojančių patiekalų. Geriausia gaminti namie, nes tada žinoma patiekalų sudėtis ir ruošimo būdas. Patariama vartoti daugiau sveikųjų riebalų – jų gausu avokaduose, kokosų aliejuje, riešutuose ir sėklose. Vienas reikšmingiausių patarimų – neatsisakyti fizinės veiklos, daugiau judėti, mankštintis sporto salėje ar namuose.
Valgyti tik tada, kai išalkstama, ir sustoti, kai pajaučiamas sotumo jausmas, o ne sunkumas skrandyje.
Geriausios priemonės stabiliai kūno masei ir puikiai išvaizdai išlaikyti – subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir pastangos vengti teršalų, dirbtinių saldiklių bei greitojo maisto. Žinoma, tai padaryti gana sunku, nes žalingi įpročiai sukelia priklausomybę, tačiau jei netrūksta noro ir valios, tikrai galima pasiekti savo tikslus ir nepasiduoti aplinkos įtakai.